LithuaniaLiteko
Be įrodytos žalos ES biudžetui korekcijos nebus
LVAT panaikino 25 proc. korekciją už per didelį socialinio būsto plotą: formalus pažeidimas dar nereiškia žalos ES biudžetui, o jos galimybė turi būti individualizuota, ne preziumuojama.
By Taxxa AI OyPublished 14 October 2026
Industry: Across industries
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-610-821/2026 tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir panaikino VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT01Teismai, kuriuo projektui „Socialinio būsto plėtra“ buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija
Teismai. Ginčas kilo dėl 2019 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria savivaldybė skelbiamų derybų pirkime įsigijo butą už 61 000 Eur. CPVA nustatė, kad nupirkto buto plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis siekė 42,53 kv. m ir daugiau nei 10 proc. viršijo Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktyje nustatytą vieno kambario buto ribą su 10 proc. paklaida (daugiausia 38,50 kv. m), todėl laimėtojo paraiška pagal 40.14 papunktį privalėjo būti atmesta, o jos priėmimas pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nusprendęs, kad ir nedidelis ploto viršijimas yra imperatyvaus Pirkimo sąlygų reikalavimo pažeidimas, suteikęs laimėtojui nepagrįstą pranašumą, o 25 proc. korekcija pagal Europos Komisijos gairių 2.2 lentelės 14 punktą yra proporcinga. Apeliacinės instancijos kolegija su tuo nesutiko, bet ne dėl paties ploto neatitikimo: apeliantai iš esmės neginčijo, kad butas Pirkimo sąlygų neatitiko, ir nekėlė klausimo, ar pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.
Lemiamas tapo finansinės korekcijos teisinis pagrindas. Kolegija nurodė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą pažeidimas suprantamas tik ten, kur dėl ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo Sąjungos biudžetui padaroma ar gali būti padaryta žalaTeismai, o pagal 143 straipsnio 2 dalį valstybė narė taiko pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius atitinkančią proporcingą pataisą. Remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimu byloje C-175/23 Obshtina Svishtov ir LVAT išplėstinės kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje Nr. eA-39-789/2026, kolegija konstatavo, kad žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama
Teismai: ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus pirkimo konkurencinę aplinką, tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą ir tai, kaip pažeidimas galėjo paveikti fondų lėšų panaudojimą
Teismai.
CPVA sprendime tokių argumentų nebuvoTeismai: jame nenurodyta, kokį poveikį formalus ploto reikalavimo pažeidimas padarė Sąjungos biudžetui, o individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsta ir tai, kodėl tikslios netinkamų išlaidų sumos apskaičiuoti neįmanoma ir todėl taikoma fiksuoto dydžio korekcija. Kolegijos vertinimu, Agentūra nustatytą teisės aktų pažeidimą automatiškai prilygino žalai biudžetui, nesilaikydama Reglamento 2 straipsnio 36 punkto
Teismai, todėl teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl finansinės korekcijos neturėjo
Teismai. Dėl šios priežasties pats parinktos 25 proc. korekcijos proporcingumas atskirai nebevertintas kaip perteklinis, o pradėta pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta ir CPVA dėl jos turės priimti naują sprendimą. Sprendimas neskundžiamas.
Teisinis pagrindas: Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktas ir 143 straipsnio 2 dalis; Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis.
Gindami ES lėšomis finansuotą pirkimą nuo fiksuotos korekcijos Lietuvoje, reikalaukite individualizuoto faktinės ar galimos žalos Sąjungos biudžetui pagrindimo; vien formalaus pažeidimo jai nepakanka.