Vien tiekėjo savikainos lentelės pirkimo įkainių nenugali

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. spalio 15 d. nutartyje byloje Nr. e2A-943-467/2026 atmetė UAB „Raguvilė“ apeliacinį skundąTeismai ir paliko galioti sprendimą, kuriuo atmestas jos ginčas dėl maksimalių paslaugų įkainiųTeismai Plungės rajono savivaldybės administracijos pirkime Nr. 7620652 dėl miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių ir laiptų priežiūros. Tiekėja prašė panaikinti, kaip neteisėtus, Pirkimo sąlygų 5 priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 eilutėse nustatytus ribotus įkainius, apimančius sniego valymą, sniego surinkimą ir išvežimą, dangų barstymą bei priežiūrą ne sniego sezonu. Ji teigė, kad bendra Pirkimui skirta suma išlaidas jau riboja, kad jos detalūs savikainos skaičiavimai kelis įkainius viršija ir kad iš vieno tiekėjo kainodaros nukopijuoti įkainiai verčia dirbti nuostolingai bei riboja konkurenciją.

Abu teismai nurodė, kad maksimali Pirkimo vertė ir maksimalūs atskirų paslaugų įkainiai atlieka skirtingas funkcijasTeismai: pirmoji nustato bendrą finansinę ribą, o antrieji reguliuoja faktiškai užsakomų atskirų paslaugų kainodarą, o tai svarbu taikant fiksuoto įkainio kainodarą, kai kiekiai kinta priklausomai nuo oro ir poreikio. Todėl atskirų įkainių ribojimas yra teisėta priemonė siekiant racionaliai naudoti lėšas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktąTeismai, o perkančioji organizacija neprivalo Pirkimo sąlygų pritaikyti prie vieno tiekėjo sąnaudų struktūrosTeismai. Kolegija patvirtino, kad diskrecija nustatyti ekonomines Pirkimo sąlygas nėra neribota, tačiau jas ginčijantis tiekėjas turi patikimai ir įtikinamai įrodyti akivaizdų imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų pažeidimąTeismai; vien nesutikimas su įkainiais nei įrodo neteisėtumą, nei perkelia perkančiajai organizacijai pareigą ekonomiškai pagrįsti kiekvieną įkainįTeismai.

Vertinant įrodymus, vien tiekėjos savikainos lentelių šiai pareigai įvykdyti nepakakoTeismai. 2023 m. ankstesniame pirkime keturi nepriklausomi tiekėjai pasiūlė panašius įkainius, druskos kaina po naujo 2026 m. gegužės mėnesio rinkos tyrimo liko nepakitusi – 70 Eur už toną be PVM, o 2026 m. sausio–vasario mėnesių rinkos apklausoje palyginamos sniego tvarkymo mechanizmo darbo valandos įkainotos 35–65 Eur be PVM, ginčijamam 60 Eur įkainiui esant. Teismai nustatė, kad tiekėjos dažnumo, darbo laiko, kuro ir bendrųjų sąnaudų priskyrimas nepatvirtintas pirminiais duomenimis: 13,5 karto per mėnesį prielaida sniego stumdymui, du darbuotojai ir keturi litrai kuro 100 kv. m bei maršruto nepaisantis bendrųjų sąnaudų paskirstymas kiekvienam kainodaros vienetui nebuvo pagrįsti sutarties vykdymo duomenimis, nors tiekėja analogišką 2023–2026 m. sutartį vykdė. Jos pačios ankstesni pasiūlymai susilpnino dabartinius savikainos teiginiusTeismai, įskaitant 9,20 Eur vienkartinio barstymo įkainį ginčijamo 12 Eur įkainio akivaizdoje ir 0,80 Eur priežiūros ne sniego sezonu įkainį, kurį ji vėl pasiūlė šiame Pirkime. Pasiūlymo, neviršijančio įkainių, pateikimas siekiant išlaikyti suinteresuotumą nereiškė įkainių teisėtumo pripažinimoTeismai, tačiau teismai tai laikė reikšminga vertinant teiginį, kad paslaugų už ribotus įkainius suteikti neįmanoma. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada įvertinta, bet ja nesivadovauta, nes ji didžia dalimi rėmėsi pirmosios instancijos sprendimu, kuris apeliacine tvarka vėliau panaikintas, ir įkainių neteisėtumo nekonstatavo. Apeliacinis skundas atmestasTeismai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistasTeismai, o tiekėja įpareigota sumokėti perkančiajai organizacijai 3 416,66 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Teisinis pagrindas: Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 87 straipsnis.