Vyriausybė pritarė kaupimo iniciatyvai, palūkanas siūlo NPB

2026 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausybė iš esmės pritarė dviem įstatymų projektamsE TAR, atveriantiems savanorišką gyventojų lėšų kredito įstaigose kanalą ūkio augimui finansuotiE TAR, ir pateikė Seimui savo siūlomus pakeitimus iki jų priėmimo. Projektai – Nr. XVP-1556, naujas savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymasE TAR, ir Nr. XVP-1557, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimaiE TAR. Abu Seimą pasiekė pagal 2026 m. gegužės 25 d. Prezidento dekretą Nr. 1K-698. Nė viena projektų nuostata dar negaliojaE TAR; toliau išdėstyta vyriausybės siūloma pozicija, o ne priimtas reguliavimas.

Pagal vyriausybės siūlomą variantą nuolatinis Lietuvos gyventojas galėtų dalyvauti ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo iniciatyvoje (finansavimo iniciatyva) vienu iš dviejų būdų: atsidaryti iniciatyvai skirtą atskirą einamąją sąskaitą arba susieti investicinę sąskaitą, jau deklaruotą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, su dalyvaujančia kredito įstaigaE TAR. Dalyvavimas būtų įforminamas banko sąskaitos sutartimi arba susiejimo susitarimu, o klientas sąskaitą galėtų turėti tik vienoje kredito įstaigoje.

Palūkanų normą nustatytų nacionalinis plėtros bankas (NPB), o ne vyriausybėE TAR, ir ji būtų peržiūrima du kartus per metus – iki gruodžio 15 d. sausio–birželio laikotarpiui ir iki birželio 15 d. liepos–gruodžio laikotarpiui, o papildoma peržiūra būtų galima, kai Europos Centrinis Bankas indėlių galimybės palūkanų normą pakeistų daugiau kaip 0,25 procentinio punkto; norma ir jos taikymo laikotarpis būtų skelbiami NPB interneto svetainėje. Įstatyme nebūtų nustatoma minimali ar maksimali norma; ECB 2026 m. balandžio 21 d. nuomonėje Nr. CON/2026/15 įspėjo, kad fiksuotos ribos ateityje gali tapti netinkamos.

Susieta investicinė sąskaita turėtų investicinės sąskaitos mokestinį režimąE TAR. Vyriausybė siūlo pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 12-1 straipsnius taip, kad palūkanos, mokamos už iniciatyvoje naudojamas lėšas per susietą investicinę sąskaitą, būtų laikomos per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis, t. y. pajamų mokestis atsirastų išmokant lėšas, kai išmokos viršija įnašus, o ne gaunant palūkanas.

Kredito įstaigos teiktų prašymą NPB, pasirašytų dalyvavimo iniciatyvoje sutartį ir skolintų sąskaitų lėšas NPB, o kiekvienos dienos pabaigoje paskolinta suma atitiktų palūkanas uždirbančių sąskaitų likučius, jeigu nesusitarta kitaip arba neviršijamas valstybės garantijos limitas. Šis limitas būtų nustatomas metiniame valstybės biudžeto įstatymeE TAR. Atlygį kredito įstaigoms nustatytų NPB, atsižvelgdamas į ECB indėlių galimybės palūkanų normą, rinkos finansavimo sąlygas ir priskirtinas administracines sąnaudas, o ne finansų ministras; palūkanos būtų mokamos kas mėnesį paskutinę mėnesio dieną, o pasitraukianti įstaiga įspėtų prieš 6 mėnesius.

Klientams vartotojams (vartotojai) būtų taikomos vartotojų teisių apsaugos nuostatos, o prieš pasirašant kredito įstaiga turėtų atskleisti sąskaitos paskirtį, apribojimus, palūkanų ir lėšų atsiėmimo sąlygas, riziką, indėlių draudimą ir, susietų investicinių sąskaitų atveju, pagrindines mokestines pasekmes. Už dalyvavimą ar sąskaitos atidarymą ir tvarkymą atlygis negalėtų būti imamas, išskyrus atskirai užsakytas papildomas paslaugas. Dėl Valstybės skolos įstatymo projekto vyriausybė siūlytų atsisakyti 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo, kol NPB išlieka centrinės valdžios sektoriaus subjektu, kad NPB skolinimasis iniciatyvai liktų Seimo tvirtinamų ir vyriausybės paskirstomų limitų ribose, taip pat prašo į naująjį įstatymą įtraukti ex post vertinimo nuostatą.

Teisinis pagrindas: 2026 m. spalio 21 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 805 dėl įstatymų projektų Nr. XVP-1556 ir Nr. XVP-1557; 2026 m. gegužės 25 d. Prezidento dekretas Nr. 1K-698; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007, 12-1 straipsnis.