GA: Vokietijos reinvestavimo atidėjimas pažeidžia kapitalo laisvę

Generalinė advokatė Ćapeta pasiūlė, kad Vokietijos reinvestavimo mokesčio atidėjimas pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą, nes neįtraukia įmonių be Vokietijos nuolatinės buveinėsEuropaEuropa — o trečiųjų šalių investuotojai lieka neįtraukti pagal status quo išlygą. Jos 2026 m. spalio 15 d. išvadaEuropa byloje Case C-410/25Europa (Komisija prieš Vokietiją), pažeidimo procedūroje pagal Article 258 TFEU, siūlo Teisingumo Teismui pripažinti, kad Vokietija pažeidė Article 63(1) TFEU ir EEA Agreement Article 40Europa; pats Teismas sprendimo dar nepriėmėEuropa.

Einkommensteuergesetz Paragraph 6b leidžia įmonėms žemės, pastatų ar vidaus vandenų laivų kapitalo prieaugį atskaityti iš pakaitinio turto įsigijimo kainos — arba atidėti jį į rezervą iki šešerių metų — taip atidedant mokestį iki pakaitinio turto pardavimoEuropa. Tačiau Paragraph 6b(4)(2) lengvatą sieja su sąlyga, kad parduotas turtas šešerius nepertraukiamus metus priklausė nuolatinei buveinei VokietijojeEuropa. Nerezidentų įmonės, kurioms vien priklauso Vokietijos nekilnojamasis turtas, nuo prieaugio apmokestinamos pagal Paragraph 49(1)(2)(f)Europa, tačiau privalo mokėti nedelsdamos, be jokio atidėjimoEuropa. Teismas jau pasmerkė analogišką sąlygą dėl pakaitinio turto (Paragraph 6b(4)(3)) kaip įsisteigimo laisvės pažeidimąEuropa 2015 m. (C-591/13); Vokietijos pataisa — mokėjimas dalimis per penkerius metus pagal Paragraph 6b(2a) — Komisiją šioje dalyje įtikino, o ši byla tęsia likusią parduoto turto sąlygą kapitalo laisvės aspektuEuropa.

Išvadoje nustatytas apribojimasEuropa: atidėjimo siejimas su Vokietijos nuolatine buveine atgraso nerezidentus nuo investavimo į Vokietijos nekilnojamąjį turtą ar pardavimo pajamų reinvestavimo tenEuropa, nes rezidentai statistiškai dažniau ją turi. Situacijos objektyviai palyginamos pagal Article 65(1)(a) TFEUEuropa — abi kategorijos moka Vokietijos pelno mokestį nuo Vokietijos turto prieaugioEuropa ir abiem reikia reinvestavimo lankstumo prisitaikant prie struktūrinių pokyčiųEuropa — todėl skirtumas pagal rezidavimą šiuo pagrindu negali išvengti Article 63(1) taikymoEuropa.

Nė vienas iš trijų Vokietijos pateisinimų neišliekaEuropa. Vidaus investicijų skatinimas yra grynai ekonominis ir negali pateisinti kapitalo apribojimo; be to, režimas net negarantuoja tęstinės veiklos Vokietijoje ir nėra skirtas MVĮ. Mokesčių nuoseklumas žlunga dėl tiesioginio ryšio stokos: atidėjimas susijęs su pelno mokesčiu, o tariama atsvara — nerezidentų atleidimas nuo vietinio verslo mokesčio — yra kita rinkliava, o bendra fiskalinė našta negali išpirkti konkrečios diskriminacijos. O subalansuotas apmokestinimo teisių paskirstymas nereikalauja neatidėliotino apmokestinimoEuropa: kaip ir 2015 m. sprendime, Vokietija išsaugo teisę apmokestinti Vokietijos prieaugį, bet gali jį surinkti vėliau, pavyzdžiui, dalimis su apsaugos priemonėmis, o ne reikalaudama mokėti iš ankstoEuropa.

Article 64(1) senaties išlyga režimą išsaugo tik trečiųjų šalių atžvilgiuEuropa: Paragraph 6b galioja nuo 1964 m., išvadoje nustatyta, kad jis patenka į šios išlygos taikymo sritį, ir Komisija šio punkto neginčija — tačiau išlyga negali būti taikoma ES/EEE investuotojamsEuropa.

Teisinis pagrindas: Articles 63(1), 64(1) and 65 TFEU; Article 40 EEA Agreement; Paragraph 6b EStG; 2026 m. spalio 15 d. GA išvada byloje Case C-410/25; 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas byloje Case C-591/13Europa.