Nedeklaruotas įvežimas remontui – ne importas; reeksportas panaikina skolą

Bendrasis Teismas nusprendžia, kad trečiosios šalies transporto priemonės įvežimas į Sąjungą be muitinio įforminimo nėra PVM apmokestinamas importas, kai objektyvūs ir patikrinami įrodymai rodo, kad ji niekada nebuvo skirta naudoti Sąjungoje ir ją paliko iš naujo be faktinio naudojimoEuropa. Remonto ir priežiūros darbai iki reeksporto patys savaime nėra toks naudojimasEuropa, o remonto paslaugos yra atskiros operacijos. Muitinės skola dėl neteisėto įvežimo po reeksporto vis tiek gali išnykti, kai darbai galėjo būti leisti pagal įvežimo perdirbti procedūrąEuropa.

Byla susijusi su Šveicarijoje gyvenančiu savininku, kuris Šveicarijoje registruotą burinę valtį ant priekabos įvažiavo į Vokietiją jos muitinei nepateikdamasEuropa. Tą pačią dieną sustabdytas jis nurodė vykstantis į Vokietijos laivų statyklą dėl pakabinamojo variklio darbų. Muitinė apskaičiavo importo muitus ir importo PVM. Jis sumokėjo muitus, statykloje sutvarkė kilio tvirtinimą, variklį, degalų filtravimą ir išmetamųjų dujų katalizatorių ir vėliau valtį reeksportavo į ŠveicarijąEuropa. Finansų teismas sprendimą panaikino ir bet kokią muitinės bei PVM skolą laikė išnykusia reeksportu. Bundesfinanzhof pateikė du klausimus: ar transporto priemonė patenka į Sąjungos ekonominį tinklą, kai su ja atlikta tik paslauga, ir ar priežiūra bei remontas iki eksporto yra naudojimas Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkto prasme.

Dėl PVM Teismas primena, kad importas pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktą ir 30 straipsnį, mokestinei prievolei atsirandant pagal 70 ir 71 straipsnius, eina lygiagrečiai su muitais: neteisėtas įvežimas sukuria prielaidą, kad prekės pateko į ekonominį tinklą ir gali būti suvartotosEuropa, nes vartojimas yra veiksmas, kurį apmokestina PVM. Bet vien pažeidimas neįrodo patekimo į šį tinkląEuropa. Prielaida paneigiama, kai importuotojas objektyviais ir patikrinamais įrodymais parodo, kad prekės nebuvo skirtos vartoti ar naudoti SąjungojeEuropa. Transporto priemonės naudojamos, o ne vartojamos, o faktinis naudojimas reiškia panaudojimą pagal jų specifinę funkciją, visų pirma žmonių ar prekių vežimą. Buvimas Sąjungoje, gabenimas į remonto vietą ant priekabos neplaukiant bei darbai, kurių vienintelis tikslas – padaryti valtį tinkama plaukioti, nėra faktinis naudojimasEuropa. Šveicarijos gyvenamoji vieta ir registracija, gabenimas priekaboje, Vokietijos sąsajų nebuvimas už statyklos ribų ir reeksportas rodo nenaudojimą Sąjungoje, ką turi patikrinti prašantysis teismas. Tai, kad remonto paslaugos pačios gali būti apmokestinamos paslaugos 2 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, nepriklauso nuo importo PVM ir valties įvežimo importu nepaverčiaEuropa.

Dėl muito skola atsirado pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 79 straipsnio 1 dalies a punktą pažeidus 139 straipsnio 1 dalyje nustatytą pateikimo pareigąEuropa. 124 straipsnio 1 dalies k punktas, skaitomas kartu su 38 konstatuojamąja dalimi ir 124 straipsnio 6 dalimi, panaikina 79 straipsnio skolą be apgaulės mėginimo, kai prekės nebuvo naudotos ar suvartotos ir paliko muitų teritorijąEuropa. Naudota reiškia tik naudojimą, kuris pats savaime pateisintų muitus. Darbai, kurie galėjo būti leisti kaip įvežimas perdirbti pagal 256 straipsnį, nėra naudojimas net be formaliojo leidimoEuropa; trūkstamas formalumas negali atimti veikimo iš nuostatos, sukurtos būtent pažeidimams. Prašantysis teismas turi patikrinti, ar statyklos darbai pateko į įvežimą perdirbti ir ar savininkas atitiko 211 straipsnio sąlygas, įskaitant atgaliojantį leidimą ir Sąjungoje neįsisteigusiam asmeniui – Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 161 straipsnio išimtį pavieniais atvejais.

Teisinis pagrindas yra Tarybos direktyvos 2006/112/EB 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 30, 70 bei 71 straipsniai ir Reglamento (ES) Nr. 952/2013 79 straipsnis, 124 straipsnio 1 dalies k punktas, 139, 211 ir 256 straipsniai su Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 161 straipsniu pagal SESV 267 straipsnio prašymą.