Generalinis advokatas Rantos pritartų platesniam Italijos energijos mokesčiui

Reglamento (ES) 2022/1854 1, 2 ir 14 straipsniai nekliudo Italijai išlaikyti laikiną energetikos solidarumo įmoką, kurios asmeninė taikymo sritis platesnė nei Sąjungos įmokos, jei nacionalinė priemonė atitinka lygiavertiškumo sąlygas reglamento aprėpiamų sektorių dalyje.Europa Toks yra atsakymas, kurį generalinis advokatas Rantos siūlo Teisingumo Teismui savo išvadoseEuropa 2026 m. spalio 22 d. byloje C-153/25 pagal Corte costituzionale prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Išvados taigi siūlo Teismo atsakymą jo pačios neduodamos: 69 punkte teigiama “I propose that the Court of Justice give the following reply”, o šalys turėtų laukti Teismo sprendimo byloje C-153/25 prieš laikydamos baigtį išspręsta.

Ginčijama priemonė yra Italijos Įstatymo Nr. 197 1 straipsnio 115 ir 116 dalys, 2022 m. gruodžio 29 d. 2023 metams ja nustatyta solidarumo įmoka, taikyta ne tik žalios naftos, gamtinių dujų, anglies ir rafinavimo tiekimo grandinės pradžios operatoriams, bet ir elektros gamintojams bei perpardavėjams, dujų gamintojams, išgavėjams ir perpardavėjams, naftos gamintojams, platintojams ir prekiautojams, taip pat importuotojams ir Sąjungos vidaus įgijėjams perparduoti.Europa Prekybos platformos bei degalų mažmeninės prekybos mažosios ir labai mažos įmonės nebuvo įtrauktos, o prievolė atsirado, kai bent 75 % ankstesnio laikotarpio pajamų buvo iš išvardytų veiklų. Pagrindą sudarė laikotarpio iki 2023 m. sausio 1 d. pelno mokesčio pajamos tiek, kiek jos viršijo keturių ankstesnių laikotarpių vidurkį bent 10 %, apmokestintos 50 % ir apribotos iki 25 % grynojo turto. Sąjungos įmoka priešingai apima tik bendroves ir nuolatines buveines, kurių bent 75 % apyvartos gaunama iš žalios naftos, gamtinių dujų, anglies ir rafinavimo, nuo 2022 ir (arba) 2023 m. apmokestinamojo perteklinio pelno, viršijančio 20 % nuo 2018 m. skaičiuojamo ketverių metų vidurkio, taikant ne mažesnį kaip 33 % tarifą.

Generalinis advokatas pripažįsta, kad 14 straipsnio 1 dalies sektorių sąrašas yra baigtinisEuropa, todėl lygiavertei nacionalinei priemonei 14 straipsnio 2 dalies prasme iš principo turi būti taikomi tie patys sektoriai pagal panašias taisykles, kaip patvirtina 63 konstatuojamoji dalisEuropa. Tačiau platesnė taikymo sritis savaime neatima iš priemonės lygiavertiškumoEuropa: lygiavertiškumas vertinamas tik 14 straipsnio 1 dalies sektorių dalyjeEuropa, o reikalavimus atitinkančios įmokos ir jos išplėtimo sujungimas viename akte nekliudo. Reglamentas, priimtas remiantis SESV 122 straipsnio 1 dalimi kaip išskirtinė, tikslinė ir laikina skubi priemonė, nereiškia išsamaus mokesčių suderinimo ir palieka valstybėms narėms mokestinę kompetenciją už jo taikymo srities ribųEuropa. Išplėtimas gali atspindėti nacionalines sąlygas: Italija 48,6 % savo 2022 m. energetikos balanso gavo iš dujų be reikšmingos naftos ar anglies gavybos, o platesnė įmoka davė maždaug dvigubas pajamas, palyginti su reglamento aprėptimi apribota įmoka. Komisijos 2023 m. lapkričio apžvalga parodė, kad dauguma valstybių narių, taikiusių lygiavertes priemones, jas taip pat išplėtė į kitus sektorius.

Išplėtimas savaime taip pat nepažeidžia reglamento, kai niekas nerodo, kad jis menkintų jo veiksmingumą ar apeitų jo reikalavimus, apie ką prašyme priimti prejudicinį sprendimą nieko nėraEuropa. Elektros gamintojai, kuriems jau buvo taikomos 6 straipsnio pajamų lubos, abiejų priemonių taikymo srityje buvo tik 2022 m. gruodį, o kumuliacija nėra aiškiai uždrausta: 8 straipsnio 1 dalies a punktas leidžia nacionalines priemones, kuriomis dar labiau ribojamos 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų gamintojų rinkos pajamos. Prašymą pateikusiam teismui tenka patikrinti 8 straipsnio 2 dalies sąlygas, ypač kad bendra našta vis dar padengtų veiklos sąnaudas ir paliktų protingo investuotojo tikėtiną pelningumą. Ispanijos nepriimtinumo prieštaravimas atmetamas, nes ieškovai ginčija suderinamumą su reglamentu.

Devynios Lacijaus administracinio teismo bei Mesinos ir Triesto mokesčių teismų bylos yra sujungtos Corte costituzionale. Rantos tą pačią dieną pateikė išvadas lygiagrečiuose Belgijos ir Airijos prašymuose, Varo Energy Belgium (C-358/24) ir Vermilion Energy Ireland (C-533/24), kurie kartu nagrinėti 2026 m. birželio 9 d..

Teisinis pagrindas — 2022 m. spalio 6 d. Reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos didelių energijos kainų atveju 1, 2 ir 14 straipsniai, kaip aiškinama byloje C-153/25 siūlomame atsakyme.