Nuo mokesčio atleistos pajamos nėra dvigubas apmokestinimas

Sąvoka ”dvigubas apmokestinimas” Ginčų sprendimo direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkte neapima atvejo, kai tos pačios pajamos patenka į dviejų valstybių narių mokesčių sistemas, bet vienoje iš jų yra atleistos nuo mokesčio.Europa Toks yra atsakymas, kurį generalinė advokatė Laulhé Shaelou siūlo Teisingumo Teismui savo išvadose 2026 m. spalio 22 d. byloje C-497/25 (Maxima LT) pagal Administratīvā rajona tiesa (apygardos administracinis teismas, Latvija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Kai valstybė narė yra įgyvendinusi 16 straipsnio 7 dalies išimtį, kaip LatvijaEuropa, ji todėl gali atsisakyti sudaryti patariamąją komisiją dėl dvigubo apmokestinimo nebuvimoEuropa. Teismo prašymu išvados apima tik antrąjį iš trijų pateiktų klausimų; pareiga sudaryti komisiją ir 16 straipsnio 7 dalimi grindžiamos diskrecijos apimtis paliekama Teismui.

Ginčas susijęs su Nyderlandų pardavėju, kurio vietą užėmė Lietuvos ieškovė UAB Maxima LT, kuri 2020 m. gegužės 20 d. pardavė akcijas 13 Latvijos bendrovių įmonei SIA MAXIMA Latvija. Latvija pelną apmokestino kaip nekilnojamąjį turtą: daugiau kaip 50 % 12 bendrovių turto sudarė Latvijos nekilnojamasis turtas, todėl taikytina 1994 m. Latvijos ir Nyderlandų konvencijos 13 straipsnio 1 dalis. Nyderlandai reikalavo tą patį pelną apmokestinti kaip rezidavimo valstybė kitam turtui pagal 13 straipsnio 4 dalį. Savitarpio susitarimo procedūra pradėta 2021 m. kovo 8 d. ir žlugo; 2024 m. kovo 11 d. pranešta, kad susitarimas nepasiektas. Nors pelnas buvo pardavėjo 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, Nyderlandai jį atleido pagal savo dalyvavimo atleidimo sąlygasEuropa, o 2024 m. balandžio 22 d. prašymas sudaryti patariamąją komisiją buvo atmestas 2024 m. liepos 31 d. remiantis šiuo atleidimu.

Generalinė advokatė pritaria visoms pastabas pateikusioms vyriausybėms ir Komisijai. Pagal formuluotę 2 straipsnio 1 dalies c punktas reikalauja, kad dviejų ar daugiau valstybių narių sutartyje numatyti mokesčiai būtų ”imposition”-nustatyti toms pačioms pajamoms, ”when it gives rise to” papildomą mokestinę naštą, padidėjusius įsipareigojimus arba panaikintus ar sumažintus panaudotinus nuostoliusEuropa. ”Imposition” reiškia faktiškai nustatytus mokesčius, o ne vien hipotetiškai mokėtinusEuropa, o trys pasekmės įvardija ekonominę žalą, kurią sutapimas turi sukelti. 2017 m. EBPO pavyzdinės konvencijos komentaras ir jos nauja preambulė prieš neapmokestinimą rodo ta pačia kryptimi. Konteksto požiūriu 16 straipsnio 7 dalis yra vienintelis kitas savarankiškas sąvokos vartojimas; jos funkcija — leisti valstybėms narėms apriboti komisijos etapą dvigubo apmokestinimo atvejais, o susitarimo procedūra lieka atvira bet kuriam sutarčių aiškinimo klausimui. Pasiūlyme buvusios atleistų pajamų išimties išbraukimas išplėtė mechanizmo taikymo sritį, iš naujo neapibrėždamas dvigubo apmokestinimo. Tikslų požiūriu platus aiškinimas nors ir pasitarnautų teisiniam tikrumui, tačiau lemiamas yra įstatymų leidėjo sukurtas balansas — plati susitarimo procedūra, ribotina komisija, tvarus per terminus.

Jei Teismas pritars, patariamosios komisijos durys užsivers visur, kur pajamos vienoje valstybėje išvengia apmokestinimo per atleidimą — pavyzdžiui, dalyvavimo atleidimą — bent kai valstybė narė taiko 16 straipsnio 7 dalįEuropa — Latvija tai padarė savo Mokesčių ir rinkliavų įstatymo 132 straipsnio 5 dalimi. Savitarpio susitarimo procedūra lieka prieinama pačiam sutarčių aiškinimo ginčui; patarėjai todėl turėtų siekti laimėti jau šiame etape, o ne kliautis komisija. Stebėkite Teismo sprendimą, kuriuo bus išspręsti ir atviri pirmasis bei trečiasis klausimai.

Teisinis pagrindas — 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje 2 straipsnio 1 dalies c punktas ir 16 straipsnio 7 dalis, kaip aiškinama byloje C-497/25 siūlomame atsakyme.