ES teismas uždraudė Vokietijai maržos schemą kelti į teisingumo procedūrą

Bendrasis Teismas 2026 m. spalio 14 d. byloje T-569/25EuropaEuropa pagal Bundesfinanzhof prašymą priimti prejudicinį sprendimą nusprendė, kad Tarybos direktyvos 2006/112/EB (PVM direktyvos) 314 straipsnis, aiškinamas veiksmingumo principo šviesoje, draudžia nacionalinę praktiką, kai perpardavėjo sąžiningumas dėl maržos schemos vertinamas tik atskiroje teisingumo procedūrojeEuropa. Ginčas kilo dėl X-GmbH – Vokietijos papuošalų ir laikrodžių prekiautojos, kuri maržos schemą pagal Umsatzsteuergesetz 25a straipsnį taikė 2013 ir 2014 m. deklaruotam perpardavimui. Po patikrinimo Finanzamt Y padarė išvadą, kad X tiekėjai nepagrįstai išrašė sąskaitas pagal šią schemą, nes laikrodžiai buvo nauji, perskaičiavo PVM nuo visos atlygio sumos 2020 m. vasario 19 d. aktais ir atmetė X skundus.

Finanzgericht aktus paliko galioti: tiekėjai sąskaitose maržos schemą buvo nurodę su nuoroda į Umsatzsteuergesetz 25a straipsnį, tačiau neturėjo tam teisės, o UStG nesaugo mokesčių mokėtojo sąžiningumo tikrinant šios nuostatos sąlygasEuropa. Pagal nusistovėjusią nacionalinę teismų praktiką teisėti lūkesčiai mokesčio nustatymo procedūroje pagal Abgabenordnung 155 straipsnį gali būti atsižvelgti tik įstatyme numatytais atvejaisEuropa, todėl X rėmimasis sąskaitomis galėjo būti vertinamas tik atskiroje teisingumo procedūroje pagal 163 ir 227 straipsniusEuropa.

Teismas priminė, kad PVM direktyvos 313–315 straipsnių maržos schema yra speciali išimtinė tvarka: apmokestinamasis perpardavėjas moka PVM tik nuo pelno maržos – pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo – už naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ar antikvarinių daiktų tiekimą, įsigytų iš 314 straipsnio a–d punktuose išvardytų asmenų, kuriuos vienija tai, kad jie niekada negalėjo atskaityti pirkimo PVM. Jei sąlygos neįvykdytos, schema iš principo turi būti atsisakoma net jei tiekėjas ją taikė, kai teise remiamasi sukčiaujant ar piktnaudžiaujant. Tačiau pagal Teisingumo Teismo Litdana sprendimą (C-624/15)Europa (2017 m. gegužės 18 d.)Europa 314 straipsnis draudžia schemą atsisakyti apmokestinamajam asmeniui, gavusiam sąskaitą su maržos nuorodomis, net jei vėlesnis patikrinimas rodo, kad tiekėjas perpardavėjas ją taikė klaidingai, nebent institucijos įrodo, kad asmuo veikė nesąžiningai ar nesiėmė visų protingų priemonių nedalyvauti mokestiniame sukčiavimeEuropa.

Ar šį sąžiningumo patikrinimą galima atidėti atskirai teisingumo procedūrai, buvo vertinta pagal veiksmingumo principąEuropa, vienintelį teismui pateiktą principąEuropa. Nesant Sąjungos proceso taisyklių, valstybės narės kompetentingas institucijas ir procedūras nustato pagal nacionalinį proceso savarankiškumą, laikydamosi lygiavertiškumo ir veiksmingumo. Taikydamas Gryczara schemą (C-746/24), teismas pripažino, kad Vokietijos praktika gali pernelyg apsunkinti naudojimąsi maržos teiseEuropa: dvigubos patarėjų ir bylinėjimosi išlaidos per du administracinius prieštaravimus, du teisminius skundus ir galimas Revision apeliacijasEuropa, ginčo verte teismo rinkliavoms skaičiuojant dukartEuropa; kelerius metus trunkantys suminiai procesaiEuropa, nes institucija prieš vertindama sąžiningumą teisingumo procedūroje gali laukti galutinio sprendimo dėl mokesčio nustatymoEuropa; ir įrodymų tvarka, kai teisingumo procedūroje paprastai vertinami tik apmokestinamojo asmens pateikti įrodymaiEuropa, priešingai nei nustatymo procedūros ex officio visų esminių faktų, įskaitant šalims palankius, nustatymuiEuropa. Schmeink & Cofreth ir Strobel (C-454/98) praktikos neišgelbėjoEuropa: tame sprendime valstybėms palikta rinktis taisymo procedūrąEuropa, bet nepasakyta apie tokio pobūdžio naštasEuropa.

Teisinis pagrindas: Direktyvos 2006/112/EB 314 straipsnis Bendrojo Teismo (antroji kolegija, penki teisėjai) išaiškinimu byloje T-569/25 (2026 m. spalio 14 d.) pagal Litdana C-624/15.Europa