Trys ilgametės UAB „Humana LT“ rūšiuotojos
Teismai, atleistos 2025 m. rugpjūčio 11 d.Teismai, nes sveikatos patikrinimas nustatė, kad jos gali dirbti tik su apribojimaisTeismai, atleistos neteisėtaiTeismai. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 22 d.Teismai nusprendė, kad kėlimo, lenkimosi ir pasikartojančių judesių apribojimai nereiškia, jog moterys negali dirbti rūšiuotojų darboTeismai, ir kad darbdavys neįrodė, jog darbo vietos nebuvo galima pritaikytiTeismai.
Trys moterys dėvėtų drabužių ir tekstilės rūšiuotojomis dirbo nuo 2012, 2016 ir 2012 metų. Po neeilinių sveikatos patikrinimų 2025 m. rugpjūčio 8 d.Teismai darbo medicinos gydytoja nustatė, kad kiekviena gali dirbti, bet ribotaiTeismai: nekelti daugiau kaip 10 kgTeismai, riboti pasikartojančius rankų judesius, įtampą, priverstinius liemens palenkimus ir laikytis darbo–poilsio režimoTeismai, triukšme dirbti su klausos apsaugos priemone. Darbdavys nutraukė visas tris sutartis pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punktąTeismai — nutraukimą nesant šalių valios, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo ir nesutinka būti perkeltas arba tinkamų pareigų nėra. Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas atleidimus paliko galioti; apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitėTeismai.
Lemiamas buvo skirtumas tarp apribojimo ir draudimo. Gydytojos išvados niekada neuždraudė moterims dirbti rūšiuotojomisTeismai; jose nurodyta tuos judesius tik riboti. Teismas nerado įrodymų, kad kėlimas virš 10 kg iš tiesų buvo darbo dalisTeismai — ieškovės liudijo, kad ryšulėliai svėrė 3–5 kg, o sunkesnius maišus nešdavo kiti — ir kad lenkimosi ar pasikartojančių judesių intensyvumas prie rūšiavimo linijos apskritai buvo matuotasTeismai. Paties darbdavio rizikos vertinimas kartotinius liemens palenkimus rūšiuotojos darbo vietoje buvo įvertinęs kaip priimtinusTeismai, o teismas nusprendė, kad vien rizikos veiksnio nustatymas, neįvertinus jo intensyvumo pagal tikrąsias pareigas, negali pagrįsti negalėjimo dirbtiTeismai.
Mediciniškai taip pat niekas nepasikeitė. Per 2025 m. rugpjūčio patikrinimus naujų ligų nenustatytaTeismai, trumpalaikiai nedarbingumai, dėl kurių skirtos siuntimo, neįrodyti kaip susiję su darbu, o dvi moterys panašius apribojimus turėjo jau po ankstesnių patikrinimų be jokių priekaištų dėl darbo kokybės. Teismas taip pat atmetė argumentą, kad pritaikymas buvo neįmanomas: po atleidimų, nuo 2025 m. rugsėjo, darbdavys įvedė mankštas darbo vietoje, įrengė masažo kabinetą ir pradėjo teikti kineziterapeuto paslaugas — priemones, kurias teismas perskaitė kaip įrodymą, kad darbą buvo galima organizuoti laikantis apribojimų, o ne nutraukti sutartisTeismai.
Kadangi ieškovės neprašė grąžinti į darbąTeismai, sutartys laikomos nutrauktomis teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienosTeismai. Darbdavys privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos metus — atitinkamai 16 967,16 Eur, 16 435,44 Eur ir 17 531,64 Eur neatskaičius mokesčiųTeismai — bei kompensacijas pagal stažą po šešis, keturis ir šešis vidutinius mėnesinius atlyginimus (8 483,58 Eur, 5 478,48 Eur ir 8 765,82 Eur)TeismaiTeismaiTeismai, po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 1 815 Eur pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų bei po 726 Eur apeliacinėje instancijoje. Teisinis pagrindas: 2026 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas Nr. e2A-2256-925/2026, taikant Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 158, 217 ir 218 straipsnius.
Išvadą „gali dirbti su apribojimais“ laikykite pareiga pritaikyti darbą, o ne atleidimo pagrindu: prieš taikydami DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą įvertinkite tikrąjį krūvį pagal pareigas.
