Nuostolingai patronuojančiajai – užsienio mokesčio įskaita

Generalinis advokatas Rimvydas Norkus pasiūlė 2026 m. lapkričio 5 d. savo išvadoje byloje C-546/25Europa (Beteiligungsgesellschaft prieš Finanzamt B) pagal Bundesgerichtshof prašymą štai ką: Direktyvos 90/435/EEB 4 straipsnio 1 dalies antra įtrauka draudžia galutinai atsisakyti įskaityti Graikijos mokestį už Graikijos dividendus, kuriuos Vokietijos patronuojančioji gavo nuostolingais metais, kai šie dividendai sumažino jos nuostolių perkėlimą ir vėliau sukuria Vokietijos mokestįEuropa; o patronuojančioji gali tiesiogiai remtis šia nuostata nacionaliniuose teismuose, kai suderintas nacionalinės teisės aiškinimas yra neįmanomas.

Vokietijos bendrovė SA iki 1997 m. susijungimo buvo vienintelė Vokietijos bendrovės C SA akcininkė; C SA priklausė 76,8 % Graikijos bendrovės AE, o SA dalis 1999 m. pasiekė 93,1 %. Abi Vokietijos bendrovės buvo nuostolingos, SA 1993–2001 m. ir C SA 1993–1996 m.. Graikijoje apmokestinti Graikijos dividendai buvo pridėti prie Vokietijos apmokestinamojo rezultato, kuris liko neigiamas, ir taip sumažino nuostolių perkėlimusEuropa; Vokietija atsisakė bet kokio Graikijos mokesčio įskaitymo tiek gavimo metais 1997–1999 m., tiek 2002 m., pirmaisiais SA pelno metaisEuropa. Vokietijos teisė leido įskaitymą tik dividendų metaisEuropa, o Graikijos ir Vokietijos dvigubo apmokestinimo išvengimo konvencija įskaitydavo 30 % bendrųjų dividendų.

Dėl pirmojo klausimo 4 straipsnio 1 dalies riba, kuri įskaitymą apriboja atitinkamo nacionalinio mokesčio suma, yra sumos, o ne laiko ribaEuropa: ji nereikalauja nei grąžinimo nuostolingais metaisEuropa, nei įskaitymo, viršijančio atitinkamą nacionalinį mokestįEuropa, riba, kurią Teismas patvirtino įskaitymo metodui bylose FII, Accor ir Haribo. Tačiau kai dividendai faktiškai apmokestinami vėliau, per sumažintą nuostolių perkėlimą, įskaitymas turi galėti sekti tą atidėtą poveikįEuropa, nes įskaitymas yra dividendų apmokestinimo atitikmuo. Generalinis advokatas atleidimo metodo praktiką, Cobelfret, KBC Bank ir Brussels Securities, kurioje žiūrima į konkretų fiskalinį poveikį, o ne į formalius lengvatų mechanizmus, perkelia įskaitymo metodui: nacionalinis metinio apskaičiavimo principas negali įkalinti lengvatos nuostolinguose metuose, kai dividendų našta driekiasi per kelerius metusEuropa, o veiksmingumas draudžia išlaikyti trūkumą per laikotarpius, kai lengvata apribojama vieneriais, kur ji neišvengiamai lieka neveiksmingaEuropa.

Dėl antrojo klausimo pareiga, kai Vokietija kartą pasirinko įskaitymo metodą, yra besąlyginė ir pakankamai tiksliEuropa pagal Becker, Marks & Spencer ir Cobelfret: dividendai gali būti apmokestinami, tačiau dukterinės bendrovės mokestis už tą patį pelną turi būti įskaitytas iki atitinkamo nacionalinio mokesčioEuropa. Įskaitymo perkėlimas nėra nauja savarankiška lengvata, o būtina forma, kurią 4 straipsnio 1 dalies įskaitymas įgyja, kai atitinkamas nacionalinis mokestis atsiranda tik vėliauEuropa; nacionalinis teismas turi netaikyti blokuojančios normosEuropa. Tiesioginis veikimas nesukuria nei teisės į perviršinio užsienio mokesčio grąžinimą, nei įskaitymo, viršijančio nacionalinį mokestį už atitinkamus dividendus, nei būtinai grąžinimo nuostolingais metaisEuropa.

Teismo prašymu išvadoje nagrinėjami tik pirmieji du klausimaiEuropa; klausimas dėl įsisteigimo laisvėsEuropa ir klausimas dėl netiesiogiai, per sujungtą nacionalinę dukterinę bendrovę gautų dividendųEuropa lieka atviri. Išvadoje siūloma į abu klausimus atsakyti teigiamai, kiekvienu atveju dividendų sukuriamo atitinkamo nacionalinio mokesčio riboseEuropa.

Teisinis pagrindas: Direktyvos 90/435/EEB 4 straipsnio 1 dalies antra įtrauka.