ES lėšų rizika nepateisina sustabdymo panaikinimo ex parte

Portugalijos taisyklė, leidžianti teismui per 48 valandas, neišklausius pareiškėjo, panaikinti ginčijamo sutarties sudarymo sprendimo automatinį sustabdomąjį poveikįEuropa, nesuderinama su teisių gynimo direktyva net kai siekiama išsaugoti Europos finansavimąEuropa. Tarybos direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnio 3–5 dalys, skaitomos kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, tokią schemą draudžiaEuropa, nusprendžia Teisingumo Teismas (antroji kolegija) sujungtose bylose C-266/25 ir C-267/25Europa.

Bylos susijusios su dviem EDIA – Empresa de Desenvolvimento e Infra-estruturas do Alqueva, S.A. sudarymo sprendimais, priimtais 2024 m. gruodžio 23 d., dėl plūduriuojančių fotovoltinių elektrinių statybos siurblinėse Portugalijoje: Álamos stotis byloje C-266/25 ir S. Pedro bei S. Matias stotys byloje C-267/25. I-Sete – Inovação, Soluções Económicas e Tecnologias Ecológicas, Lda. abu sudarymus apskundė Tribunal Administrativo e Fiscal do Porto. EDIA teigia, kad Europos Tarybos plėtros bankas abu sutartis finansuoja iš viso 45 mln. EUR su sąlyga, kad jos bus baigtos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., todėl sustabdymo išlaikymas galėtų šį Europos finansavimą prarasti.

Prašymą pateikęs teismas klausė apie Direktyvos 89/665 2d straipsnį dėl sudarytų sutarčių neveiksmingumo. Teismas klausimą performuluoja: jokia sutartis nesudaryta — I-Sete ginčija pačius sudarymo sprendimus — todėl ginčas yra ikisutartinis ir jam taikomas 2 straipsnis, o ne 2d straipsnis.

Pagal Portugalijos teisę skubus skundas dėl Europos finansuojamo projekto sudarymo, paduotas per 10 darbo dienų nuo sudarymo pranešimo visiems konkurso dalyviams, automatiškai sustabdo ginčijamą aktąEuropa. Vėliau perkančioji organizacija gali prašyti teismo, prieš tai neišklausius priešingos šalies, laikinai panaikinti sustabdymą remiantis apibendrintais įrodymaisEuropa. Teismas privalo tai patenkinti per 48 valandas tik esant dviem kumuliacinėms sąlygoms: 10 dienų termino pasibaigimui ir Europos finansavimo praradimo rizikaiEuropa — preziumuojamai, kai tik organizacija prideda dokumentą, rodantį, kad sutartis priklauso finansuojamam projektuiEuropa. Pareiškėjas tada turi penkias dienas prašyti išlaikymo, bet tik įrodydamas, kad šios dvi sąlygos nebuvo įvykdytosEuropa.

Ši schema vieną automatiškumą pakeičia priešingu. Ji leidžia organizacijai pasinaudoti laikinu panaikinimu sutarčiai pasirašyti, nors 2 straipsnio 3 dalis draudžia ją sudaryti, kol peržiūros organas nepriėmė sprendimo. Vienintelis pareiškėjo atsakas yra, Teismo žodžiais, probatio diabolica — neigiamo fakto įrodinėjimas prieš dvi lengvai įvykdomas sąlygas — o pats teismas šiame laikinajame etape neturi diskrecijosEuropa.

Vėlesnis rungimosi principu grindžiamas svėrimas pagal Viešųjų pirkimų kodekso 25-A straipsnio 6–8 dalis to neištaiso, nes pareiškėjas neturi garantijos tą etapą pasiekti. Teisė į veiksmingą teisinę gynybą reikalauja, kad laikinųjų apsaugos priemonių teismas pats pasvertų visus interesus prieš panaikindamas apsaugąEuropa — direktyvos 2 straipsnio 5 dalis yra jos konkreti išraiška viešuosiuose pirkimuose, suderinanti nesėkmingą dalyvį su organizacija ir laimėjusiu dalyviu. Vien finansavimo praradimo rizika negali sistemingai pakreipti šio svėrimo organizacijos naudaiEuropa, nes kiekvieno ES finansuojamo sudarymo apsauga nuo sustabdymo galėtų įteisinti neteisėtus sudarymus, kartu pareiškėjams padarydama nepataisomą žalą. Priemonė todėl pažeidžia pačią 47 straipsnio teisės esmęEuropa, todėl joks proporcingumo vertinimas jos negali išgelbėti.

Teisinis pagrindas vienu sakiniu: 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23/ES, 2 straipsnio 3–5 dalys, skaitomos kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu.