Nusižengimas įrodytas, atleidimas neteisėtas: atstovui – metų išmoka

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė sumažinti visų metų priverstinės pravaikštos išmoką, priteistą profesinės sąjungos komiteto nariuiTeismai, kurį Užimtumo tarnyba atleido už įrodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimąTeismai negavusi privalomų sutikimųTeismai. Galutine 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. eA-2766-575/2026TeismaiTeismai teismas atmetė darbdavio apeliacinį skundąTeismai ir paliko nepakeistą sprendimą, kuriuo atleidimas pripažintas neteisėtuTeismai ir priteistas vienerių metų vidutinis darbo užmokestis bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

2025 m. liepos 15 d. įsakymu iš pareigų atleistas karjeros valstybės tarnautojas S. G.Teismai, Tarnybos profesinės sąjungos komiteto narysTeismai, už šiurkštų tarnybinį nusižengimą: melagingų duomenų apie kliento D. P. apsilankymus fiksavimą, apsilankymų laiko ir aptarnavimo būdo keitimą, jam išduoto darbo pasiūlymo įrašo pašalinimą bei klientės S. K. registracijos ir apsilankymų duomenų koregavimą atgaline data informacinėje sistemoje „EdBirža“. Pirmosios instancijos teismas šiuos nusižengimo nustatymus pripažino motyvuotais ir pagrįstais. Tačiau Tarnyba atleido renkamą darbuotojų atstovą negavusi išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, kurio reikalauja Nacionalinė kolektyvinė sutartisTeismai, ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinio skyriaus vadovo sutikimo, kurio reikalauja Darbo kodekso (DK) 168 straipsnio 3 dalisTeismai. Teismas abu sutikimus pripažino privalomaisTeismai, o jų negavimą – esminiu atstovo garantijų pažeidimuTeismai, todėl panaikino visą įsakymą dėl atleidimoTeismai. Kadangi S. G. prašė negrąžinti jo į pareigasTeismai, teismas taikė DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalisTeismai: vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą po 84,94 Eur už darbo dieną nuo 2025 m. liepos 19 d. iki 2026 m. liepos 19 d.Teismai, išskaičiuojant jau išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 1 000 Eur neturtinės žalos reikalavimą teismas atmetė.

Apeliacine tvarka Tarnyba ginčijo tik išmokos dydįTeismai, prašydama dvylikos mėnesių vietoje priteisti šešisTeismai: vienerių metų laikotarpis esą yra viršutinė riba, o visa išmoka už vien procedūrinį pažeidimą, kai šiurkštus nusižengimas įrodytas, stažas – apie trejus metus, o darbdavys yra biudžetinė įstaiga, esą neproporcinga. Vyriausiasis administracinis teismas atmetė visus šiuos argumentus.Teismai Įstatyme nustatyto vienerių metų dydžio priteisimas yra taisyklė, o mažinimas – išimtisTeismai: mažinimui reikia konkrečių, individualių aplinkybių, rodančių, kad išmoka akivaizdžiai neatitinka savo kompensacinės paskirties arba sukeltų darbdaviui sunkių padariniųTeismai, o darbdavys neįrodė niekoTeismai, nepateikęs nei biudžeto ar darbo užmokesčio fondo duomenų, nei įrodytos įtakos savo funkcijoms ar kitų darbuotojų garantijoms. Vien nusižengimo nustatymas savaime nepateisina mažinimoTeismai, nes priverstinės pravaikštos išmoka atlygina pajamas, prarastas dėl neteisėto atleidimoTeismai, o darbdavys galėjo atleisti teisėtai, iš anksto kreipdamasis į VDI dėl sutikimoTeismai. Vien biudžetinis statusas nieko nekeičiaTeismai: viešasis interesas taip pat reikalauja, kad viešieji subjektai laikytųsi imperatyvių darbo teisės garantijųTeismai, o racionalus biudžeto lėšų naudojimas prasideda nuo teisėtų sprendimų, o ne nuo neteisėto sprendimo padarinių perkėlimo neteisėtai atleistam asmeniuiTeismai. VDI sutikimas nėra formalumas, o turiningas nepriklausomas patikrinimas, ar atleidimas susijęs su atstovavimo veikla arba diskriminuoja dėl narystės profesinėje sąjungojeTeismai, kurio darbdavys negali atsisakyti pats spręsdamas šį klausimąTeismai.

Praktikams pasekmės tiesioginės: darbuotojų atstovo atleidimas be abiejų sutikimų yra neteisėtas net ir esant tvirtai nusižengimo bylaiTeismai, o priverstinės pravaikštos sąskaita siekia visą įstatyminį dydį, nebent darbdavys skaičiais įrodo išimtines aplinkybesTeismai. Teismas taip pat patvirtino, kad prašymas sumažinti išmoką nėra naujas reikalavimas, draudžiamas ABTĮ 134 straipsnio 6 daliesTeismai, nes dydžio ginčijimas yra DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo dalisTeismai. Tarnyba papildomai turi sumokėti S. G. 600 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Teisinis pagrindas: DK 168 straipsnio 3 dalis ir 218 straipsnio 4 ir 6 dalys, Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostata dėl išankstinio profesinės sąjungos sutikimo bei ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis, 140 ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas.Teismai