Trečiosios šalies nemokumas neužkerta kelio ES sąskaitų apsaugai

Teismas 2026 m. lapkričio 5 d.Europa byloje C-716/24 PonnerEuropa nusprendė, kad trečiojoje šalyje pradėta nemokumo byla neužkerta kelio Europos sąskaitų apsaugos orderiui, net kai valstybė narė tą užsienio nemokumą pripažįsta pagal savo teisęEuropa. Ketvirtosios kolegijos sprendimasEuropa pagal Oberlandesgericht Frankfurt am Main prejudicinį klausimą taip pat sumažina sąskaitų informavimo mechanizmo įrodinėjimo slenkstįEuropa: kreditorius neprivalo nurodyti konkrečios sąskaitosEuropa, o bendros aplinkybės, rodančios glaudžius ekonominius ryšius su atitinkama valstybe nare, gali pakaktiEuropa.

Vokietijoje gyvenanti EJ buvo gavusi Landgericht Frankfurt am Main galutinį už akių sprendimą, kuriuo Kiurasao įsteigtas internetinių lošimų operatorius DX įpareigotas grąžinti 57 364 eurus su išlaidomis ir palūkanomis už internetinių lošimų nuostolius. 2024 m. gegužę EJ prašė sąskaitų informavimo orderio dėl tariamų DX sąskaitų Kipre ir šių sąskaitų apsaugos, argumentuodama, kad statymai DX pasiekė per dvi Kipro bendroves ir kad DX kaip pašto dėžutės bendrovė Kiurasao neturi areštuotino turto. Teismas prašymą atmetė. Apeliacijoje EJ pridūrė, kad DX atžvilgiu Kiurasao 2024 m. birželio 10 d. pradėta nemokumo byla, kad salos lošimų operatoriai tipiškai yra beturtės pašto dėžutės bendrovės ir kad DX iš Kiurasao valdoma direktorės, bendros su Kipre bazuota bendrove.

Į pirmąjį klausimą Teismas atsako, kad Reglamento (ES) Nr. 655/2014 2 straipsnio 2 dalies c punktas, skaitomas kartu su 8 konstatuojamąja dalimi, iš reglamento taikymo srities išskiria tik Reglamentui 2015/848 priskirtinas nemokumo bylasEuropa, t. y. jo A priedo sąraše valstybei narei nurodytas bylasEuropa. Kiurasao byla iš Sutartims nepavaldžios užjūrio šalies ir teritorijos yra trečiosios šalies bylaEuropa, net jei Vokietijos teisė ją pripažįsta pagal Nemokumo kodekso 343 straipsnįEuropa. Sutampa trys priežastys: išimties tikslas – išvengti kišimosi į ES nemokumo bylas ir jų veiksmingumą, sumetimas, neperkeliamas trečiųjų šalių byloms; reglamentas ir Reglamentas 2015/848 grindžiami abipusiu pasitikėjimu ir abipusiu pripažinimu, kurie trečiosioms šalims netaikomiEuropa; o vienodas taikymas žlugtų, jei taikymo sritis priklausytų nuo kiekvienos valstybės narės nacionalinių pripažinimo taisykliųEuropa, taigi tas pats reikalavimas tam pačiam skolininkui vienoje valstybėje narėje būtų apsaugotas, o kitoje – atmestas. 46 straipsnio 1 dalis, procedūrines spragas nukreipianti į nacionalinę teisę, taikymo sričiai ir išskirtiems klausimams kaip pripažinimas nereikšmingaEuropa.

Į antrąjį klausimą Teismas atsako, kad 14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 14 straipsnio 3 dalis iš kreditoriaus nereikalauja konkrečią sąskaitą rodančių ypatingų aplinkybiųEuropa. Kreditorius privalo tinkamai pagrįsti priežastis manyti, kad skolininkas turi sąskaitą vykdymo valstybėje narėjeEuropa, o 20 konstatuojamosios dalies pavyzdžiai, pavyzdžiui, ten dirbti ar turėti turto, tėra iliustratyvūsEuropa. Bendrai parodyti glaudūs ekonominiai ryšiai įskaitomi, pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjo buveinė toje valstybėje narėje, per kurį kreditorius skolininkui mokėjo ir kuris taip pat yra skolininko dukterinė bendrovė, arba skolininko agentūra ar filialas ten.

Tarpvalstybinio išieškojimo ir nemokumo praktikams praktinė žinia dvejopa: skolininkai negali apsaugoti ES banko sąskaitų nuo apsaugos pradėdami nemokumo bylą už Sąjungos ribų, o Kipro, Maltos ar kitų valstybių narių sąskaitų besivaikantys kreditoriai turėtų remtis skolininko ekonominiu pėdsaku, mokėjimų srautais ir grupės tinklu, o ne pirmiausia medžioti IBAN.

Teisinis pagrindas – Reglamento (ES) Nr. 655/2014 2 straipsnio 2 dalies c punktas, 7 straipsnio 1 dalis bei 14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 3 dalisEuropa.