ESTT: dviejų sutarčių mokytojams priklauso atostogų alga už abi sutartis

2026 m. spalio 8 d. Teisingumo Teismas (Pirmoji kolegija) priėmė sprendimą byloje C-706/23Europa, Rumunijos prašyme priimti prejudicinį sprendimą iš Curtea de Apel Iaşi, ginče tarp Şcoala gimnazială »Mihai Eminescu« Vaslui ir Vaslui mokytojų profesinės sąjungos, atstovavusios 14 darbuotojų (KM ir kt.). 2019–2022 m. darbuotojai turėjo visą darbo laiką dirbančių mokytojų neterminuotas sutartisEuropa kartu su ne viso darbo laiko terminuotomis sutartimis su valandiniu atlygiuEuropa, sudarytomis nuo rugsėjo iki birželio kiekvienais mokslo metais laisvoms vietoms užimti. Atostogų apmokėjimas ir maitinimo išmoka buvo skaičiuojami tik nuo visą darbo laiką trunkančios »pagrindinės vietos« sutartiesEuropa, neatsižvelgiant į valandinės sutarties pajamas; darbuotojai laikotarpiu gavo nuo 27 iki 62 atostogų dienų.

Dėl atostogų apmokėjimo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su Chartijos 31 straipsnio 2 dalimi, draudžia ignoruoti antrąją sutartįEuropa. Mokamos kasmetinės atostogos turi dvi puses — patį poilsį ir mokėjimą — ir darbuotojai atostogų metu turi gauti savo įprastą atlyginimą, apskaičiuotą pagal faktinius darbo laikotarpius, kad atostogos ekonomiškai būtų palyginamos su darbo laiku. Suma bent už keturių savaičių minimumą neturi būti mažesnė už vidutinį įprastą atlyginimą faktinio darbo metu; ilgesnė nacionalinė teisė negali kompensuoti minimumo laikotarpio nepakankamo apmokėjimo, o mažesnis atostogų apmokėjimas atgraso nuo atostogų. Tai, kad valandinis mokymas papildo neterminuotą sutartį, 7 straipsnio analizės nekeičiaEuropa.

Tas pats išplaukia iš 4.1 papunkčio tiek ne viso darbo laiko pagrindų susitarime (Direktyva 97/81), tiek terminuoto darbo pagrindų susitarime (Direktyva 1999/70)EuropaEuropa: atostogų apmokėjimas yra »darbo sąlyga«, apimanti atlyginimo dalis, o dviejų sutarčių vienalaikis kaupimas nėra pašalintas iš nė vieno pagrindų susitarimo — pašalinimas nepagrįstai susiaurintų apsaugą nuo diskriminacijos. Valandinių sutarčių personalas patenka į abiejų pagrindų susitarimų asmeninę taikymo sritį, atlieka darbą, tapatų laisvų vietų turėtojų darbui, taigi yra palyginamas su visą darbo laiką dirbančiais nuolatiniais darbuotojais, ir patiria mažiau palankų požiūrį, kai antrosios sutarties pajamos neįtraukiamos. Mokymo tęstinumo pagrindimas nepavyksta: antrosios sutarties valandų ir atlyginimo neįtraukimas nesusijęs su šiuo tikslu, o bendra įstatymo norma be tikslių, konkrečių ir būtinų veiksnių nėra objektyvus pagrindas.

Dėl maitinimo išmokos pagal Pagrindinio įstatymo Nr. 153/2017 18 straipsnį — kas mėnesį viena dvyliktoji dviejų minimalių pagrindinių algų, proporcingai praėjusio mėnesio faktiniam darbo laikui iki 30 % pagrindinių algų — Teismas nusprendė, kad tai yra darbo užmokesčio pajamos, taigi darbo sąlygaEuropa, todėl skyrimas tik už pagrindinės sutarties valandas ir neįtraukimas į atostogų apmokėjimą taip pat pažeidžia abiejų pagrindų susitarimų 4.1 papunktį ir 7 straipsnio 1 dalįEuropaEuropa. Subalansuotos mitybos pagrindimas nepavyksta, nes išmoka mokama kaip atlyginimas nepriklausomai nuo faktinių maitinimosi išlaidų, o lubos per pagrindinę sutartį neteisingai taiko pro rata temporis.

Teisinis pagrindas: Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalis, Chartijos 31 straipsnio 2 dalis, ne viso darbo laiko pagrindų susitarimo (Direktyva 97/81/EB) 4.1 papunktis ir terminuoto darbo pagrindų susitarimo (Direktyva 1999/70/EB) 4.1 papunktis.